Carelly smulkiais žingsniukais tipeno kolidoriumi, kol priėjo dideles medines duris. Virš jų buvo didelis užrašas skelbiantis, jog čia yra mokyklos biblioteka. Mergaitė nužvelgė didelias, medines duris, kurias puošė įvairūs išdrožinėjimai. Bibliorekos durys buvo šiek tiek praviros. Iš už jų buvo mirtina tyla, girdėjosi tik tylus senų knygų plaiukšėjimas ir lapų šnarenimas. Mergaitė lengvai prasmuko pro duris ir apsidairė. Čia buvo didžiulė patalpa, kurioje auktos lentynos buvo užėmusios visą ją. Carelly lėtai pradėjo eiti, nors mielu noru būtų pastovėjusi ir gerai apžiūrėjusi, tačiau nenorėjo pasirodyti kaip kvailė. Mergaitė nuėjusi paskendo eilėse lentynų, kurios iki pat lubų skliautų buvo prikrautos knygų. Carelly švelniai pirštu braukė per knygų nugarėles. Vienos išleisdavo keistus garsus, panašius į murkimą, kitos buvo sustingusios. Nuėjusi į patį galą, Carelly užvertė galvą, kad galėtų žvilgtelėti į viršų. Mergaitė lengvai mostelėjo ranka ir viena knyga, iš pačios viršutinės eilės ėmė lėtai leistis žemyn. Po akimirkos mergaitė ją jau laikė rankoje. Senas, apdulkėjęs viršelis buvo apvilktas juodu aksomu. Viršelyje giliai buvo įspaustos raidės. Carelly atvertė knygą. Jos seni pageltonavę lapai buvo labai nutrinti, tačiau rašalas puikiai išsilaikęs. Mergaitė laikydama knygą rankoje nupėdino į priekį bibliotekos ir iš ten buvusių lentynų pasiėmė dar keletą apšiurusių knygų. Nuo peties nusimetusi kuprinę, knygas susigrūdo ten ir vėl ją užsimetė, tada apsisukusi iškulniavo iš bibliotekos.