Klasė (I pamoka)

Lara atėjo į klasę kaip visada žvali ir nusiteikusi dirbti. Lara atsisėdo ant kedės ir mokiniams pasakė:
-Juodoji magija, sunkus mokslas. O apsigynimas nuo jos - dar sunkesnis. Jodoji magija, lyg medis. Medis turi daugybe šakų, vienos šakos storesnės, kitos - plonesnės. Bet apsigyndami nuo jos, mes turime nulaušti visas jos šakas.

Aurora, kiek nustebo tokiu tiesiu mokytojos pasakymu. Ir begalo apsidžiaugė, supratusi, kad Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos, bus tikrai nenuobodžios. Ji šiek tiek šyptelėjo, pažiūrėjo į mokytoją. Profesorė, nebuvo tokia jau baisi, kaip ji manė išvysianti, tai buvo jauna mergina ir begalo ryžtinga, matėsi iš veido. Deliming pakėlė ranką, ir nelaukusi, kol mokytoja Kroft leis jai kalbėti pasakė :
- Nuo, ko šiandien pradėsime ?

Lara išgirdo, kad tą patį klausimą ištarė 3 mergaitės. Jos vos stovėjo ant kojų. Matėsi, kad nori pradėti kuo ankščiau. Buvo mokinių, kurie buvo kantresni ir laukė kada pasakys profesorė ką daryti. O likusiejį mokiniai tik pašnibždomis plepėjo, ir manė, kad Lara jų nemato. Lara nusišypsojo ir tarė:
-Mokysimes stingdyti koją. Sustokite į poras

[Lara, zinau, kad turbut esi Fler drauge, bet vistiek nepamirsk, kad ne maziau 4 eiluciu ;}]

Alicė labai apsidžiaugė, kad jau pačią pirmąją pamoką profesorė mokins naujų kerų.
Alicė atsistojo poroje kartu su Aurora ir nekantriai laukė kada profesorė pasakys burtažodį. Alicė jau budama 10 metų svajojo kaip pačią pirmąją apsigynimo nuo juodosios magijos panaudos kažkokius kerus. Ji taip pat jau žinojo, kad šia pamoką, kaip ir pačią profesorę labai mėgs.

Profesorė vaikščiojo po klasę. Daugelis mokinių šypsojosi nuo ausies iki ausies. Kai kurie mokiniai šibšdėjo vienas kitam lyg žaisdami sugedusi telefoną. Nors buvo mokinių kurie jau stovėjo porose ir laukė kerų burtažodžio. Jų akyse atsipindėjo nekantrumas. Profesorė Kroft vis dar vaikščiodama po klasę pasakė:
-Kerai, Sepra koja Dirbam.
Pasakiusi sustojo klasės viduryje.

Aurora apsidžiaugė, sužinojusi, kad bus poroje su Alice. Visad į ją pažiūrėdavo ir norėdavo su ja labiau susipažint. Džiaugėsi ir aktyvia mokytoja, kuri iškart eina prie reikalo ir neaušina burnos veltui. Tik, dabar jai buvo įdomu, kaip viskas vyks. Ką reiks daryt ? Ir ar tikrai sustings kojos... Tai bus mano pirmieji rimti burtai ,- pagalvojo. Ir nusišypsojo Alicei. Tada pažnibždom, jos paklausė :
- Bijai ? - ir pažvelgė į ją.

Kadangi profesorė visus sutatė poromis, Alicei teko stot su Aurora. Ji apsidžiaugė, nes jau per žiobarotyrą jai pradėjo patikti Aurora.
kai profesorė pasakė burtažodį Aurora jos paklausė:
- Bijai?
Alicė nusišypsojo ir tarė:
- Ne, o tu? Be to aš taip ir nepasakiau aš Alicė. - ie dar kartą nusišypsojo.

Lara stebėjo mokinius. Kai kurie kerus bande jau penktą kartą. Kitiems, kuriems nelabai sekėsi, pandė antrą, trečia. O kai kurie mokiniai profesorę Lara Kroft tikrai nustebino. Jie dar nebuvo nei vieno karto išbandę kerų. Lara pagalvojo:
Na, gal jiems miego trūkumas?-
Profesorė Kroft užriko:
-Ko miegam? Gi ne poilsio metas. Dirbam

Alicei puikiai sekėsi su kojos sustingdymo kerais. Antrą kartą pabandžiusi ir Aurora nebegalėjo pajudinti kojos.
Alicė taip siaubingai apsidžiaugė, kad jai pavyko, kad pražiopsojo, kaip jai pačiai Aurora sustingdė koją.
Iš tos nuostabos net juoktis pradėjo, tačiau sutikusi profesorės griežtą žvilgsnį tuojau susigriebė ir nutilo.
Alicė apsidairė po profesorės kabinetą. Jis buvo jaukus, bet griežtas. Tą galėjai jausti iš aštrių kampų.

Na, miegančių nabaliko. Visi bandė ir bandė kerus nesustodami.Staiga kažkurio mokinio kerai prašvilpė tiesiai jai pro koją. ai ji sustabdė kerų bandymą užrikdama:
-Baigiam, baigiam. Na koj kas užteks. Namų darbai parašyti rašinį apie pamoką ir kitai pamokai atsinešti medžiginę nosinaitę. Laisvi

Aurorai su Alice puikiai sekėsi su kojos sustingdymo kerais. Abi krykštavo ir džiaugėsi, kad ne taip jau sunku. Deliming suprato, kad susirado naują draugę... Bekerėdama ir bandydama vis iš naujo , net nepastebėjo , kaip pasibaigė pamokos laikas. Tik išgirdo, lyg pro miglą mokytojos balsą - laisvi. Viduje, net šiek tiek nuliūdo. O iš klasės išėjo su Alice.

Carelly stovėjo poroje su kažkokiu žiopliu švilpium. Šis aiškiai nesugebėjo net burtažodžio ištarti, tad iš jo lazdelės pasipildavo tik kibirkštys. Carelly retkarčiais net stryktelėdavo į šalį, kad tas vėlpa ko nors nepadarytų kojai. Kai pagaliau gal iš kokio 10 karto jam pasisekė ir varniukės koja buvo sustingusi, nors kerai gan greitai išsiklaidė, mergaitė išsitraukė savają lazdelę. Carelly buvo prisiskaičiusi apie šiuos kerus, bet jai dar jų neteko išbandyti, tad giliai įkvėpė ir nutaikiusi lazdelę į švilpio koją ištarė
-Sepra koja - iš lazdelės išlėkė žaibas ir pataikė į švilpių. Šis stovėjo ir nieko nesakė. Carelly laukė, kol jis parodys ar kerai suveikė, tačiau tas mėmė tik žiopsojo į Carelly negyvom akim ir tiek. Mergaitė susiraukė ir priėjusi stuktelėjo švilpį. Šis visu kūnu drėbėsi ant žemės sukeldamas tokį garsą, lyg būtų nukritęs akmuo. Varniukė išplėtė akis, aiškiai suprasdama, kad sustingdė ne koją o visą kūną. Mergaitė pritūpė prie švilpaus bandydama jį atgaivinti, tačiau kerai buvo puikiai suveikę.